stibuklas

stibùklas sm. (2) LKAI178(Jd) 1. ŽCh245 žr. 1 stibuklis 1: Mašina nukirto ranką par stibuklą Rt. Iš [kuisio] stibùklų pabūklės, skūra tebūv ant būgno JD246. 2. NdŽ blauzda, staibis.